Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę patvirtina du dokumentai – pasas ir asmens tapatybės kortelė. Tačiau ne visuomet žinome, kuris reikalingas kelionei.
Keliaujant po Europos Sąjungos ir Šengeno zonos valstybes ES piliečio asmens dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės) galiojimo laikas nėra reglamentuotas teisės aktais: dokumentai turi būti galiojantys visos kelionės metu. Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja, kad Lietuvos piliečio pasas ar ATK galiotų 3 mėn. po numatomo grįžimo iš kitos šalies. Jei keliaujate su kelionių organizatoriumi, jis gali reikalauti bent 3 mėnesių dokumento galiojimo po kelionės pabaigos. Kylant abejonėms, ministerija rekomenduoja susisiekti su konkrečios valstybės diplomatine atstovybe ir pasitikslinti informaciją. Jei vykstate už Šengeno ribų, dokumentų galiojimui taikomi atskiri reikalavimai.
Kur galioja asmens tapatybės kortelė?
Nors po įstojimo į Europos Sąjungą kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas nebėra asmens dokumentų kontrolės, tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Nepamirškite jo net jei keliaujate automobiliu ar autobusu į kaimyninę valstybę.
Kur vykstant reikalingas pasas?
Vykstant į užsienio valstybes su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais vaikais, neturinčiais 18 metų (išskyrus asmenis iki 18 metų, sudariusius santuoką, arba teismo tvarka pripažintus veiksniais – emancipuotus), svarbu turėti reikiamus ir galiojančius dokumentus.
Jei Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad vaikas nuolatos gyvena užsienio valstybėje, kertant sieną užtenka pateikti vaiko asmens tapatybės dokumentą, papildomų pažymų ar vaiko tėvų sutikimų nereikia.
Visais atvejais, nesvarbu, ar vaikas vyksta į užsienio valstybę su abiem tėvais (įtėviais) ar vienu iš jų, globėju (rūpintoju), įgaliotu atstovu ar vienas, vykstant per sieną pasienio kontrolės punkto pareigūnams būtina pateikti vaiko asmens tapatybės dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, tinkamas keliauti į užsienį.
Papildomi dokumentai turi būti pateikti atsižvelgiant į tai, su kuo vaikas vykstą į užsienio valstybę:
* Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, pasienio kontrolės punkto pareigūnams reikia pateikti tik vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Antrojo iš vaiko tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnų reikalavimu pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
* Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę su lydinčiu asmeniu, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas vyktų su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstai- gos pareigūno, arba seniūno.
* Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę vienas, kartu su asmens tapa-tybę patvirtinančiu dokumentu pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas vyktų vienas, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
* Kai vaikas vyksta į užsienio valstybę su organizuota vaikų grupe į ekskursiją, turistinę kelionę ar kitas organizuotas keliones (su sporto, mokslo, meno ar kitais kolektyvais), kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais pasienio kontrolės punkto pareigūnų reikalavimu turi būti pateiktas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas, kuriame turi būti nurodytas išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas, ir šio rašto kopija. Už šio sąrašo sudarymą atsakingas kelionės organizatorius. Vaiko duomenys į sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimus turi saugoti kelionės organizatorius.
Vaiko, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatyto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą laikiną vaiko išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vykstama.
Vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, grįžimui į Lietuvos Respubliką reikia tik asmens tapatybės dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės), papildomų sutikimų ar kitų dokumentų pateikti nereikia, nesvarbu, su kuo jis grįžta.
Informacija nėščiosioms, keliaujant lėktuvu
Prieš pirkdama lėktuvo bilietą ar organizuotą turistinę kelionę, į kurią įeina vežimo oru paslauga, nėščioji apie savo nėštumą turi informuoti kelionių agentūrą.
Pagal galiojančias aviakompanijų Bendrąsias keleivių ir bagažo vežimo taisykles, kad būtų išvengta rizikos, aviakompanijos nėščių keleivių prašo skrydžio metu su savimi turėti gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad nėščios keleivės sveikata yra tinkama skrydžiui, bei kurioje būtų nurodytos galimos rizikos ir nėštumo trukmė. Kai nėštumas trunka 28 savaites ar daugiau – tokią pažymą turėti privaloma. Gydytojo pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip 7 dienos prieš kiekvieną skrydį (t.y. tiek pirminį, tiek atgalinį). Gydytojo pažyma turi būti išversta į anglų kalbą ir galioti visos kelionės metu. Gydytojo pažymą reikia turėti tiek registruojantis skrydžiui, tiek visos kelionės metu. Gydytojai nepataria lėktuvais keliauti moterims, kurių nėštumas trunka 34 savaites ir ilgiau – skrydis gali turėti neigiamos įtakos moters ir kūdikio savijautai. Po 34 nėštumo savaitės moteris skrenda savo atsakomybe ir tiek aviakompanija, tiek agentūra neprisiima jokios atsakomybės už nėščios moters ir kūdikio sveikatą.
Pagal galiojančias aviakompanijų Bendrąsias keleivių ir bagažo vežimo taisykles, po 36 nėštumo savaitės aviakompanija gali atsisakyti vežti nėščiąją, jeigu nėštumas yra po 32 nėštumo savaitės ir nėščios moterys į lėktuvą nepriimamos.
Atskirais atvejais orlaivio palydovas ar kapitonas, įvertinęs moters būklę prieš skrydį bei skrydžio aplinkybes (pvz., nepalankios oro sąlygos, sudėtingas skrydis ar kt.), gali priimti sprendimą atsisakyti vežti besilaukiančią keleivę. Tokių priemonių imamasi kilus įtarimui, jog skrydis gali turėti neigiamos įtakos jos sveikatai. Kelionių agentūra neprisiima atsakomybės už tai, kad nėščioji neturi gydytojo pažymos, nurodančios nėštumo trukmę, galimas rizikas bei patvirtinančios nėščios keleivės galimumą skristi, ir už orlaivio įgulos priimtus sprendimus nėščios keleivės atžvilgiu.