Islandija - tai tikras natūralios gamtos stebuklas, dar vadinama ledo ir ugnies šalimi, mat dėl čia vis dar veikiančių ugnikalnių ir milžiniškų ledynų, gamtoje atsirado dar niekur neregėti stebuklai. Atvykę į Islandiją galėsite pavaikštinėti po juodojo smėlio paplūdimius, išvysti karštų garų fontanus – geizerius, pasimaudyti geoterminiuose vandenyse, apžiūrėti vis dar aktyvius ugnikalnius, užvertus galvą į dangų išvysti Šiaurės pašvaistės nuspalvintą dangų, o vaikštinėdami po žalias uolėtas apylinkes, galėsite įkvėpti nesuteršto Islandijos oro. Ši vulkaninė sala yra apipinta mitų ir legendų – pasakojama, jog šioje saloje yra lankęsi elfai, troliai ir velniai. Atvykus į Islandiją jūsų lauks ne tik neapsakomo grožio gamta, bet ir svetingi gyventojai, dar niekur neragauti islandų virtuvės šedevrai, o šypseną veide paliks liežuvį laužantys vietovių pavadinimai, kuriuos perskaityti ar pasakyti prireiks net keleto bandymų.
Nežinote, ką pamatyti Islandijoje? Specialiai jums sukūrėme šį sąrašą, kuriame pateikiamos įdomiausios Islandijos lankytinos vietos.
 |
 |
 |
Reikjavikas - pažintį su Islandija dauguma keliautojų pradeda nuo sostinės Reikjaviko. Reikjavikas yra didžiausias šalies miestas bei sostinė, besidžiuojanti šiauriausios pasaulio sostinės titulu. Miestas patrauklus gražiomis skandinaviško tipo senamiesčio gatvelėmis ir skverais, nuostabia krantine. Pakilę į Hallgrimuro bažnyčios bokštą galėsite pasigrožėti miesto panorama. Daugelį sudomins ir Reikjaviko uostas, kuriame gausu šviežios žuvies restoranėlių.
Žydroji Lagūna (Blue Lagoon) - nors Blue Lagoon nėra Reikjaviko miesto zonoje, ši atrakcija yra būtina keliautojams ir pagrindinė atrakcija daugeliui Reikjaviko lankytojų. Žydroji lagūna – tai yra didelis melsvai žalias geoterminių šaltinių maitinamas ežeras. Pietvakarinėje Islandijos dalyje esantį ežerą nuolat gaubia migla, į orą kylą garų kamuoliai, sustiprinantys įspūdį. Žydrosios lagūnos vanduo maišosi su šaltu jūros vandeniu. Vanduo šiame natūraliame vandens telkinyje visada būna 37-39 laipsnių šilumos. Lagūnos vanduo turi daug gydomųjų savybių, dėl to čia yra įrengtas geoterminis spa centras ir visi norintys (už atitinkamą mokestį) gali pasinerti į šiltą lagūnos vandenį bei atgauti jėgas. Netgi teigiama, jog Žydroji lagūna yra slandų sveikatos ir grožio šaltinis.
Gulfoso krioklys (Gullfoss) - tai bene žymiausias Islandijos krioklys, savo galinga srove šniokščiantis salos pietvakarinėje dalyje. Išvertus į lietuvių kalbą, Gulfoso krioklio pavadinimas reiškia „Auksinis krioklys“. Vanduo krenta plačia juosta 32 metrus į gilų ir siaurą kanjoną, dviem pakopomis. Purslai vėl kyla į viršų, tad saulėtą dieną galima išvysti net kelias vaivorykštes. Krioklio šniokštimą galima išgirsti iš labai toli. Gulfoso krioklys yra viena populiariausių turistų atrakcijų Islandijoje. Gulfoso krioklys nuo sostinės Reikjaviko nutolęs apie 120 km.
Didysis geizeris ir Strokkur – tai garsiausia karštųjų versmių ir purvo klanų vieta Islandijoje, o taip pat ir viena iš lankomiausių vietų šioje šalyje. Didžiojo geizerio ertmė yra 14 m skersmens, o gylis 120 m. Galiūnas geizeris vandens ir garų fontaną seniau šaudavo į 60 m aukštį. Dabar jis yra nurimęs ir išsiveržia tik retkarčiais. Tačiau visai netoli Didžiojo Geizerio yra kitas – Strokkur geizeris, kuris išsiveržia maždaug kas 5-10 minučių. Nuo šio gamtos stebuklo pavadinimo kilo ir bendrinis žodis „geizeris“.
Tingvelyro slėnis - tai vienas žymiausių pasaulio geologinių objektų, šioje vietoje skiriasi dvi tektoninės plokštės, kurios Islandiją padalins į dvi atskiras dalis. Šiandien plyšys jau yra 4 metrų pločio ir 40 metrų gylio. Ši vieta nuo seno dar žinoma kaip Alting (seniausias iki šiol veikiantis parlamentas pasaulyje) susirinkimo vieta. Čia 1944 m. buvo paskelbta Islandijos nepriklausomybė. Tingveliro nacionaliniame parke įrengti žygeivių takai, kurie vingiuoja pro žymiausias parko vietas.
Gulfoso krioklys, Didysis geizeris ir Tingvelyro nacionalinis parkas sudaro vieną populiariausių maršrutų Islandijoje, vadinamą "Auksinio rato turas". Jį renkasi ir savarankiškai keliaujantys ir gidų paslaugomis besinaudojantys turistai. Turas trunka ~6-7 val. Turą galite užsisakyti internetu iš anksto.
Hekla ugnikalnis - tai vienas iš aktyviausių Europos ugnikalnių, jis išsiveržia kas 10 metų. Jo aukštis 1 491 m virš jūros lygio. Senovėje šalies gyventojai tikėjo, jog Hekla yra vartai į pragarą. Šio ugnikalnio viršūnės ledinė kepurė matoma daugelio mylių atstumu. Jei norite pamatyti „pragaro vartus“ iš arčiau, ruoškitės į 6–8 valandų žygį. Pėsčiųjų takas pažymėtas.
Landmanaloigaro kalnai - spalvotieji kalnai, kuriuos populiaru ištyrinėti vaikštant pėsčiomis arba jodinėjant ant arklių. Nuo šių kalnų viršaus atsiveria nuostabi vidurio Islandijos panorama. Laugavegur pėsčiųjų maršrutas – vienas įdomiausių Islandijoje. 55 km ilgio maršrutas driekiasi Islandijos pietvakariuose, pro itin vaizdingas vietoves, pradedant lavos laukais bei burbuliuojančiomis karštosiomis versmėmis, skaidriais ežerais ir baigiant stingdančio grožio ledynais, kuriuos supa niūrūs ugnikalniai.
Glymur krioklys - yra aukščiausias krioklys Islandijoje. Vakarinėje šalies dalyje, greta Hvalfjordur fiordo, esančio krioklio aukštis siekia 196 m. Krioklio vanduo krenta į kalnų tarpeklį. Krioklį galima pasiekti iš nedidelio Botnsa kaimelio, pavadinto pagal to paties pavadinimo upę. Fjordo gale esantis krioklys leis pasigrožėti ne tik kriokliu bet ir įspūdingu parku. Atkakliausieji gali užlipti pasigrožėti juo iš viršaus. Prie Hveragerdi miestelio esančios karštosios versmės sugriaus stereotipus apie šaltą ir atšiaurią Islandiją. Upelyje tekantis 33-40 laipsnių vanduo gali tapti poilsio, atsipalaidavimo maudynių vieta.
Seljalandsfoss krioklys – vienas geriausiai žinomų krioklių Islandijoje, esantis pietinėje salos dalyje. Tai tikra salos pažiba ir tikras gamtos stebuklas, kiekvienais metais pritraukiantis tūkstančius lankytojų. Jo grožiui abejingų nelieka, neveltui šio krioklio nuotraukas galima pamatyti įvairiuose leidiniuose. Seljalandsfoss krioklio aukštis siekia 60 metrų. Įdomu ir tai, jog už jo yra nedidelis urvas, į kurį gali patekti visi norintys.
Viko juodasis paplūdimys ir bazalto stulpai - Viko kaimas, skaičiuojantis vos kelis šimtus gyventojų, yra Islandijos pietuose, ties pagrindiniu salą juosiančiu žiediniu keliu, nuo sostinės Reikjaviko nutolęs apie 180 km. Pakrantėje įsikūręs Vikas laikomas drėgniausia Islandijos gyvenviete, mat čia klimatas itin priklausomas nuo pro salos krantus srūvančios Golfo srovės. Viko paplūdimio vaizdas keliautojus pasitinka juodo balzato stulpais bei iš žemės kylančiais lavos rifais. Anot legendos, Reynisdrangar stulpai – tai sustingę troliai, kurie kadaise norėjo nuskandinti laivą, tačiau buvo užklupti saulėtekio ir virto uolomis. Šioje pakrantėje jūra beveik niekuomet nenurimsta. Na, o jūros bangas pasitinkančiose uolose peri šimtai, o gal tūkstančiai paukščių. Dyrholaey uola – įspūdinga sustingusios lavos uola, susidariusi povandeninio ugnikalnio išsiveržimo metu. Aukštoje uoloje vanduo išgremžė arką.
Vatnajokulio ledynas - užima daugiau nei 8 tūkstančius kvadratinių kilometrų plotą. Tai yra didžiausias šalies ledynas, o taip pat ir vienas didžiausių Europoje. Parke verta stabtelėti ties Vatnajokulio nacionalinio parko pakraštyje esančia Jokulsarlon lagūna, kuri yra viena gražiausių Islandijos vietų, apdovanojanti siurrealistiniais vaizdais. Čia iš ledyninės kilmės ežero kyšo melsvi ledynai.
Dettifoss krioklys - yra garsiame Vatnajokull nacionaliniame parke, ant Yekulsau-au-Fedlum upės kranto. Jis yra ne tik pats gražiausias šios šalies krioklys, bet ir pats populiariausias. Taip yra dėl to, kad jis – pats galingiausias visoje Europoje. Vandens srovė yra apie 200 kubinių metrų per sekundę, kartais pasiekia ir apie 500. Dettifoss krioklio plotis siekia 100 metrų, o aukštis – 44 metrus.
Myvatno ežeras - po ugnikalnio išsiveržimo susiformavęs ežeras yra šis tas nepaprasto. Šį ežerą supa įdomių formų lavos dariniai, dar vadinami tamsiaisiais miestais (Dimmuborgir), kuriuose, anot čia gyvuojančio mito, nusileido Šėtonas, kai buvo išmestas iš dangaus. Čia iki šiol vyksta žemės drebėjimai, netoliese yra vis dar aktyvus Krafla ugnikalnis. Netoli ežero yra Hverir sieros slėnis. Čia atrodys, kad atsidūrėte Marse, nes gruntas čia oranžinio-rausvo atspalvio, prisigėręs sieros ir jokios gyvybės.
Hraunfossar kriokliai - nedideli, tačiau įspūdingo grožio kriokliai esantys netoliese nuo Hraunfossaro. Jie ypatingi tuo, kad daugybė upelių išteka iš lavos lauko. Dažnai jie vadinami laviniais kriokliais, nes žodis „hraun“ reiškia lavą. Šis laukas susiformavo tuomet, kai išsiveržė ugnikalnis ir tekėjo lava. Štai todėl čia susirenka daugelis gamtos mylėtojų, kurie nori pamatyti gamtos sukurtą lavos kelią ir krioklius.
Askja – Islandijos vietovė, kuri yra pasiekiama vos keletą mėnesių per metus. Šis Dyngjufjolio kalnų regionas garsus ugnikalnių kalderomis ir atšiauriu kraštovaizdžiu. Viena vaizdingiausių Askjos vietų – Viti geoterminis ežeras, susiformavęs ugnikalnio krateryje.
Banginių stebėjimo turas - jei norite išskirtinės pramogos Islandijoje ir turite savo maršrute laisvą dieną, vykite į banginių stebėjimo turą, kurį galite užsisakyti iš anksto internetu. Išvykos organizuojamos iš Reikjaviko, Akureyri ir Husavik. Populiariausi turai vyksta iš Husavik dėl gausiausio banginių srauto šiose pakrantėse.
Šiaurės pašvaistė - Islandijoje pamatyti šiaurės pašvaistę tikimybė yra labai didelė. Jos niekada nebūna vienodos, skiriasi savo spalvomis, ryškumu ir forma. Pašvaistės pasirodo beveik kiekvieną naktį, jeigu dangus tik būna giedras. Papasakoti kaip jos atrodo sudėtinga, tad kaip sakoma "geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti". Norėdami šį reginį pamatyti pigiau, turą užsisakykite iš anksto internetu.