Kroatija - šalis, esanti centrinėje ir pietrytinėje Europos dalyje. Adrijos jūra skalauja visus pietvakarinius šios Balkanų pusiasalyje esančios nedidelės šalies krantus. Nors šalis yra nedidelė, tačiau turi itin ilgą pajūrio ruožą. Ši šalis gali pasigirti gausybe ežerų, krioklių kalvų ir miškų. Kroatija buvo vienas iš šešių Jugoslavijos regionų, kuris greitai įvertino savo pranašumus ir sparčiai išplėtojo turizmą. Šiandien Kroatijoje svarbiausios pajamas gaunamos būtent iš šio verslo. Adrijos magistralė - laikoma vienu gražiausių kelių, vedančiu nuo Kroatijos šiaurės iki pat Dubrovniko. Ši negreita magistralė kerta visus gražiausius šalies miestus, o panorėjus galima sustoti ir išsimaudyti jūroje arba, užsukus į miestelį, pasirūpinti maisto produktais, pasivaikščioti, o esant poreikiui ir apsistoti nakvynei. Kroatiją galima skirstyti į kelis regionus: Šiaurės Kroatiją, Vidurio Kroatiją ir Pietinę Kroatiją. Dinarų kalnai, rodos, įsibridę į Adrijos jūrą. Visi paplūdimiai - uolėtos Dinarų priekalnės, tad pajūry labai vaizdinga. Senoviniai Kroatijos miestai yra nebylūs liudininkai daugelio istorijos įvykių ir įdomių gyvenimiškų istorijų bei žinomų žmonių meilės romanų, apsuptų paslapčių skraiste. Uolėtos įspūdingos pakrantės, iš jūros iškylančios salos, saulėta vasara, skaidrus, šiltas vanduo, civilizacijos nesugadintų kalnų, juose tyvuliuojančių ežerų grožis kasmet čia sutraukia daugybę turistų. Tai viena ekologiškiausių Europos šalių.
Klimatas
Kroatijoje galima išskirti tris klimato zonas: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinis žemyninis. Viduržemio pajūrio klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Čia vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Liepos mėnesį temperatūra pakyla iki 27-30°C, Sausį - +12°C. Žemyninio klimato zonoje (Zagrebas ir apylinkės) vasaros karštos ir drėgnos, dažni lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį dažnai pakyla virs 30°C, žiemos šaltos, temperatūra apie 0°C. Kalnuose iškrenta dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante liepą siekia apie +27°C. Poilsis Kroatijoje galimas ištisus metus: žiemą kalnuose slidinėjama, pavasarį, vasarą ir rudenį turistai mėgaujasis paplūdimo teikiamais malonumais.
Ką paragauti Kroatijoje?
Kroatijoje paplitusios kulinarinės tradicijos. Kroatų nacionalinė virtuvę galima priskirti Viduržemio jūros virtuvėms, taip pat Balkanų virtuvėms. Kroatų virtuvė – tai kažkas tarp slavų ir vengrų virtuvių. Pakrantės gyvenvietėse patiekalams įtakos labiausiai turėjo Venecijos virtuvė. Tuo tarpu žemyninėje dalyje esančių gyvenviečių virtuvę veikė Austrijos kultūra. Kroatai valgo daug žalumynų, taip pat jūros gėrybių – žuvų, kalmarų, krevečių, krabų.
Rižot – patiekalas, gaminamas iš ryžių su midijomis arba kitomis jūros gėrybėmis, ir primenantis itališkąjį risotto.
Sarma – turkiškos kilmės patiekalas, primenantis lietuviškus balandėlius.
Buzara – Dalmatijos regiono patiekalas – krevetės, verdamos pomidorų ir svogūnų padaže bei pagardinamos įvairiomis žolelėmis.
Pašticada – troškintos jautienos patiekalas patiekiamas su itališkais gnocchi.
Palačinka – tradicinis kroatų desertas – lietiniai, įdaryti uogiene, šokoladu, graikiniais riešutais.
Rožata – šis desertas gaminamas iš karamelės, kiaušinių, pieno ir kartaus likerio.
Zagorjės štrudelis – žemyninei Kroatijai būdingas desertas, gaminamas iš sluoksniuotos tešlos ir įdarytas sūriu, medumi, riešutais.
Stiprieji gėrimai – labiausiai paplitusios vaisių degtinės, kurių populiariausia – slyvų degtinė, vadinama Šljivovica. Kiti stiprieji gėrimai: Loza – vynuogių degtinė, Tvavarica – žolelių trauktinė.
Viešbučių specifika
Kroatijos viešbučiai yra kategorizuojami žvaigždutėmis. Kroatijoje labai populiarūs kempingai, privatūs apartamentai. Ne visuose viešbučiuose yra lauko ar vidaus baseinai, o kambariuose ne visur rasite oro kondicionierius. Kroatijoje nėra didelių aukštos kategorijos viešbučių kompleksų, turinčių erdvias teritorijas. Nėra daug viešbučių, dirbančių „viskas įskaičiuota“ sistema (tik vienas kitas). Daugumoje Kroatijos viešbučių „langai į jūros pusę“ reiškia ne vaizdą į jūrą, o kambarių kryptį (tokiu atveju poilsiautojai nebūtinai matys jūrą, ją gali užstoti kiti statiniai arba augalai). Didelė dalis žemiausios kategorijos viešbučių yra senoki, kuklūs savo įranga ir interjeru, neįrengti šiuolaikiškai, tačiau tvarkingi.
Transportas
Populiariausias viešasis transportas Kroatijoje yra autobusai. Kroatijoje tarpmiestinių autobusų tinklas yra puikiai išvystytas, tad keliauti jais tikrai patogu. Vietos autobusais galima nebrangiai nuvykti į kaimyninius kurortus ir miestus. Bilietais prekiaujama internetu. Miesto autobusų bilietus galima įsigyti stotyse ir spaudos kioskuose. Taip Kroatijoje labai patogu keliauti išsinuomotu automobiliu.
Lauktuvės
Populiariausios lauktuvės iš Kroatijos - rūkytas sūris, tradiciniai papuošalai, Hvaro salos levandų aliejus, kroatiškas vynas, kroatiška rakija, alyvuogių aliejus. Paški sir – Pago salos avių pieno sūris.