Islandija - tarp Grenlandijos ir Skandinavijos esanti sala. Gausybe fiordų išraižytus salos krantus skalauja Atlanto vandenynas. Šalyje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 veikia nuolat. Nuo to laiko, kai saloje pradėjo gyventi žmonės, ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Hekla dabar yra aktyviausias ugnikalnis. Islandija garsėja geizeriais. Kai kurie geizeriai vandenį ir garus purškia į 40–50 m aukštį. Geizeriai yra išnaudojami tiekti šilumos energijai.
Tai tikras natūralios gamtos stebuklas. Islandija dar vadinama ledo ir ugnies šalimi, mat dėl čia vis dar veikiančių ugnikalnių ir milžiniškų ledynų, gamtoje atsirado dar niekur neregėti stebuklai. Atvykę į Islandiją galėsite pavaikštinėti po juodojo smėlio paplūdimius, išvysti karštų garų fontanus – geizerius, pasimaudyti geoterminiuose vandenyse, apžiūrėti vis dar aktyvius ugnikalnius, užvertus galvą į dangų išvysti Šiaurės pašvaistės nuspalvintą dangų, o vaikštinėdami po žalias uolėtas apylinkes, galėsite įkvėpti nesuteršto Islandijos oro. Ši vulkaninė sala yra apipinta mitų ir legendų – pasakojama, jog šioje saloje yra lankęsi elfai, troliai ir velniai. Atvykus į Islandiją jūsų lauks ne tik neapsakomo grožio gamta, bet ir svetingi gyventojai, dar niekur neragauti islandų virtuvės šedevrai, o šypseną veide paliks liežuvį laužantys vietovių pavadinimai, kuriuos perskaityti ar pasakyti prireiks net keleto bandymų.
Klimatas
Islandija išsidėsčiusi subarktinėje klimato juostoje. Pakrantes skalauja šiltosios Šiaurės Atlanto srovės, tad ten klimatas būna švelnus jūrinis. Žiemą čia ganėtinai šalta, o vasaros – šiltesnės. Ištisus metus pučia stiprus vėjas. Oras yra išties nepastovus - tą pačią dieną jis gali mainytis net kelis kartus – iš ryto šviečia saulė, o vėliau ima lyti, kartais net iškrenta sniegas. Spalvingąją Šiaurės pašvaistę, galima išvysti nuo lapkričio iki vasario mėnesio. O atvykusieji vasarą galės mėgautis kiek šiltesniais orais, tuomet temperatūra gali pakilti iki 15 laipsnių šilumos. Kadangi lietaus ir vėjo šioje saloje tikrai nestinga, todėl keliaujant būtina turėti drabužių, atsparių šioms gamtos išdaigoms.
Kada geriausia pamatyti šiaurės pašvaistę Islandijoje?
Islandija laikoma viena iš geriausių vietų pasaulyje stebėti šiaurės pašvaistę. Šis nuostabus šviesos spektaklis gali įvykti bet kuriuo metu nuo rudens iki pavasario ir dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl svečiai atvyksta į Islandiją. „Aurora borealis“ taip stipriai traukia turistus, kad kai kurie viešbučiai net siūlo pažadinimo paslaugą svečiams, jei pašvaistė pasirodo miego valandomis!
Šiaurės pašvaistę Islandijoje pamatyti galima praktiškai bet kuriuo metu, kai prasideda tamsiosios naktys. Mat vasarą Islandijoje temsta itin vėlai, o aušta anksčiau nei anksti. Kartais prabudus galima net nebesusigaudyti, koks paros laikas. Taigi, pasibaigus vasarai ir dienoms strumpėjus, nuo lapkričio iki vasario galo, galite vykti į šią nuostabią šalį medžioti poliarinės pašvaistės. Šiuo laikotarpiu aktyvumas danguje gali būti matomas bet kurią naktį, svarbiausia sąlyga - giedras dangus. O šito net ir geriausi meteorologai nuspėti prieš perkant lėktuvo bilietus negali. Geriausias patarimas norintiems išvysti šį nuostabų reginį - tai vykti į Islandiją ne trumpesniam nei savaitės laikotarpiui, kad padidintumėte savo šansus pamatyti pašvaistę. Šiaurinės pašvaistės aktyvumas didėja palaipsniui ir ryškiausia ji būna 2-3 dienas, po to palaipsniui silpnėja iki kito piko. Taigi per savaitės trukmės atostogas tamsiųjų naktų metu turėsite visai neblogus šansus išvysti šį gamtos fenomeną.
Ką paragauti Islandijoje?
Islandijos virtuvė, jų papročiai ir kultūra nustebintų ne vieną gurmaną. Islandija sugeba išlaikyti savitumą, paprastumą, savo virtuvėje išlaiko senas tradicijas, bet ir puikiai derina naujoves. Islandai nesibaimina pasirodyti keisti likusiam pasauliui. Jie valgo mums neįprastą arklieną, šiaurės elnius, ruonius, banginius, ryklius, jūrinius paukščius. Islandijoje gaminama daugybė patiekalų iš subproduktų.
Ryklio mėsa (Hakarl) – pūdyta rykliena islandų gardumynas. Prieš gaminant, šviežia rykliena laikoma užkasama ir laikoma smėlyje. Taip mėsa laikoma kelis mėnesius, dažniausia iki trijų. Paskui mėsa iškasama ir supjaustoma juostelėmis, kurios pakabinamos džiūti. Šioje stadijoje mėsa laikoma dar apie 4–5 mėnesius. Tai suteikia mėsai lengvą amoniako kvapą. Ryklienos skonis labai savotiškas – kažkas tarp marinuoto agurko ir rokforo sūrio. Dažniausiai kaip delikatesas, patiekiamas mažytis gabalėlis, o skoniui „nuplauti“ pasiūlomas vietinis stiprusis alkoholinis gėrimas „aquavit“. Jei esate delikatesų gerbėjas ir mėgstate neįprastus skonius, svečiuodamiesi Islandijoje būtinai paragaukite.
Hrutspungar - tai avino sėklidės, paraugintos išrūgose, į jas pridedama česnako, želatinos ir paslegiama. Kai kada pagaminamas paštetas. Valgis įgauna akytą, korėtą tekstūrą ir primena menkės ikrus.
Skyr - tradicinis islandiškas jogurtas, kurio ištakos siekia net vikingų laikus. Šis jogurtas tradiciškai buvo gaminamas iš sugižusio pieno, tačiau šiandien yra daromas iš nugriebto pieno ir yra ganėtinai liesas. Pačių islandų jogurtas yra mėgstamas ir vartojamas kone kasdien pusryčių metu su avižine koše bei riešutais, įvairiomis uogomis (vasaros pabaigoje su kalnų papėdėje surinktomis mėlynėmis). „Skyr“ yra eksportuojamas į kitas Skandinavijos šalis ir Jungtinę Karalystę.
Patiekalai iš avienos - marinuotos arba virtos avies galvos slėgtainis, kuris primena šaltieną. Slėgtainis valgomas šviežias arba pamarinuotas išrūgose. Iš avienos verdama karšta, riebi sriuba, kepamas kepsnys (Sunnudags). Kepama avies nugarinė, avies koja arba visas ėriukas.
Ryklio pelekai - pelekai pasūdomi ir marinuojami piene. Galima paragauti ir raugintų banginio lašinių.
Slatur - būna kelių rūšių: tamsusis ir šviesusis. Į avies skrandį kemšama masė su krauju arba kepenėlėmis, retkarčiais gardinama razinomis. Labai panašu į mūsų kraujinius vėdarus.
Harðfiskur - džiovintos menkės užkandis, prieš valgant įmerkiamas į pasūdytą sviestą.
Kjötsúpa - avienos sriuba su kopūstais, ryžiais bei daržovėmis.
Tradicinis alkoholinis gėrimas – stipri kmynų degtinė.
Transportas
Kadangi Islandijoje nėra geležinkelių, tai pagrindinis eismas vyksta keliais. Geriausias ir greičiausias būdas pasiekti įvairias vietas Islandijoje yra išsinuomoti automobilį. Jei vykstate sezonu metu (vasarą), patartina tai padaryti iš anksto, nes automobilių paklausa yra labai didelė. Nuomos kaina parai yra apie 90 EUR. Galite keliauti ir autobusu, bet jei norite įveikti didesnius atstumas, tuomet tai užims daug laiko, nes nedaug maršrutų vykdomi tą pačia dieną. Tarpmiestiniai autobusai brangūs, tačiau patogūs. Verta įsiminti, jog žiemą važiuojančių autobusų kur kas mažiau, negu vasaros metu. Bilietų nebūtina rezervuoti iš anksto, galima nusipirkti iš vairuotojo. Po didesnius miestus taip pat važinėja taksi, juos dažniausiai rasite prie oro uostų ir viešbučių. Kelių Islandijoje yra visokių – gerų, saugių važiavimui, su neintensyviu eismu, tačiau pasitaiko ir itin siaurų kalnų keliukų su neasfaltuota kelio danga. Saloje nutiestas pagrindinis kelias, vadinamas ,,Pirmuoju keliu”, kuris jungia visus didesnius miestus ir tęsiasi ratu aplink visą salą.
Lauktuvės iš Islandijos
Ko gero, geriausia dovana – Islandijos gaminiai iš vilnos. Jie labai minkšti, švelnūs ir, svarbiausia, šilti: vilnoniai megztiniai, kojinės, pirštinės, pledai. Juvelyriniai dirbiniai iš vulkaninių uolienų, SPA produktai iš Mėlynosios lagūnos, muzikos plokšteles, uogų likeris, islandišką druska, arklio mėsos produktai, rabarbarų džemas, sūriai ir sūrio peiliai.